|
|
|
|
литовский словарь / komandiruoti | |
komandirúoti (komandirúoja, komandirãvo) — командировать;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | komandiruoju | komandiravau | komandiruodavau | komandiruosiu |
|---|
| 2p.sg. | komandiruoji | komandiravai | komandiruodavai | komandiruosi |
|---|
| 3p.sg. | komandiruoja | komandiravo | komandiruodavo | komandiruos |
|---|
| 1p.pl. | komandiruojame, komandiruojam | komandiravome, komandiravom | komandiruodavom, komandiruodavome | komandiruosime, komandiruosim |
|---|
| 2p.pl. | komandiruojat, komandiruojate | komandiravote, komandiravot | komandiruodavote, komandiruodavot | komandiruosite, komandiruosit |
|---|
| 3p.pl. | komandiruoja | komandiravo | komandiruodavo | komandiruos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | komandiruočiau | komandiruotumėme, komandiruotumėm, komandiruotume |
|---|
| 2p. | komandiruotum, komandiruotumei | komandiruotumėte, komandiruotumėt |
|---|
| 3p. | komandiruotų | komandiruotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | komandiruokime, komandiruokim |
|---|
| 2p. | komandiruoki, komandiruok | komandiruokite, komandiruokit |
|---|
| 3p. | tekomandiruoja, tekomandiruojie | tekomandiruoja, tekomandiruojie |
|---|
|
