/ru/
разбегаться
/en/
žr. įsibėgėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsibėgu | įsibėgau | įsibėgdavau | įsibėgsiu |
| 2p.sg. | įsibėgi | įsibėgai | įsibėgdavai | įsibėgsi |
| 3p.sg. | įsibėga | įsibėgo | įsibėgdavo | įsibėgs |
| 1p.pl. | įsibėgame, įsibėgam | įsibėgom, įsibėgome | įsibėgdavome | įsibėgsime |
| 2p.pl. | įsibėgate | įsibėgote, įsibėgot | įsibėgdavote | įsibėgsite |
| 3p.pl. | įsibėga | įsibėgo | įsibėgdavo | įsibėgs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsibėgčiau | įsibėgtumėme, įsibėgtume |
| 2p. | įsibėgtum, įsibėgtumei | įsibėgtumėte |
| 3p. | įsibėgtų | įsibėgtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsibėkime, įsibėkim | |
| 2p. | įsibėki, įsibėk | įsibėkit, įsibėkite |
| 3p. | teįsibėga, teįsibėgie | teįsibėgie, teįsibėga |