|
литовский словарь / užkarti | |
užkárti (ùžkaria, užkórė)
1. (užkabinti, uždžiauti) навесить/навешивать;
2. prk. (primesti) навязать/навязывать;
u. añt sprándo — посадить на шею
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkąru, užkarau, užkariu | užkarau, užkoriau | užkardavau | užkarsiu |
|---|
| 2p.sg. | užkarai, užkąri, užkari | užkorei, užkarai | užkardavai | užkarsi |
|---|
| 3p.sg. | užkąra, užkaro, užkaria | užkorė, užkaro | užkardavo | užkars |
|---|
| 1p.pl. | užkarome, užkarom, užkariam, užkąram, užkariame, užkąrame | užkarom, užkorėme, užkorėm, užkarome | užkardavome, užkardavom | užkarsime, užkarsim |
|---|
| 2p.pl. | užkąrate, užkariate, užkarot, užkariat, užkąrat, užkarote | užkorėte, užkarot, užkarote, užkorėt | užkardavote, užkardavot | užkarsit, užkarsite |
|---|
| 3p.pl. | užkaria, užkąra, užkaro | užkorė, užkaro | užkardavo | užkars |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkarčiau | užkartumėme, užkartume, užkartumėm |
|---|
| 2p. | užkartumei, užkartum | užkartumėte, užkartumėt |
|---|
| 3p. | užkartų | užkartų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkarkim, užkarkime |
|---|
| 2p. | užkark, užkarki | užkarkite, užkarkit |
|---|
| 3p. | teužkąrie, teužkaro, teužkarie, teužkaria, teužkąra, teužkarai | teužkarai, teužkąra, teužkąrie, teužkaro, teužkarie, teužkaria |
|---|
|
