/ru/
прочёсывать
/en/
(plaukus) comb ; (linus) card
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iššukuoju | iššukavau | iššukuodavau | iššukuosiu |
| 2p.sg. | iššukuoji | iššukavai | iššukuodavai | iššukuosi |
| 3p.sg. | iššukuoja | iššukavo | iššukuodavo | iššukuos |
| 1p.pl. | iššukuojame, iššukuojam | iššukavome, iššukavom | iššukuodavom, iššukuodavome | iššukuosime, iššukuosim |
| 2p.pl. | iššukuojat, iššukuojate | iššukavote, iššukavot | iššukuodavot, iššukuodavote | iššukuosit, iššukuosite |
| 3p.pl. | iššukuoja | iššukavo | iššukuodavo | iššukuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iššukuočiau | iššukuotumėme, iššukuotume, iššukuotumėm |
| 2p. | iššukuotum, iššukuotumei | iššukuotumėte, iššukuotumėt |
| 3p. | iššukuotų | iššukuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iššukuokim, iššukuokime | |
| 2p. | iššukuoki, iššukuok | iššukuokite, iššukuokit |
| 3p. | teiššukuojie, teiššukuoja | teiššukuojie, teiššukuoja |